„Pasimatymas“ su maistu

Kada paskutinį kartą vakarieniavote žvakių šviesoje, visiškoje tyloje? Kada nagrinėjote patiekalo komponentų skonių derinius, tarsi būtumėte maisto kritikai ir didžiausi jo gerbėjai? Nors tikėtina, taip elgiatės tik ypatingomis progomis, tačiau specialistų žodžiais, tai turėtų tapti kasdieniu ritualu.

 

„Po poros valandų jaučiuosi išalkusi. Nusprendžiu suirzusį skrandį nuraminti šokolado plytele, kuri mėtėsi giliai stalčiuje, mat buvo neįveikta ir paslėpta, betariant žodžius: FUJ nuo dabar nebevalgysiu saldumynų! Mmm kaip skanu, atsilaužiu dar ir dar kartą, pradedu naršyti socialiniame tinkle.. O, draugė įdėjo atostogų nuotraukų, patinka, patinka, vėl tiesiu ranką link šokolado plytos, tačiau jos jau nebėra. Tačiau psichologiškai aš vis dar tuščiu skrandžiu, nors nuo kėdės atsistojusi suprantu, kad vėl viršijau savo valgymo galimybes… Pažįstama?

 

Suvalgytas džiaugsmas. Mokslininkai jau senai įrodė, kada dažniausiai žmonės “tirpdo” maistą, kai valgo ką nors veikdami: žiūrėdami televizorių, vartydami žurnalus, plepėdami su draugais, dirbdami sėdimą darbą ar skaitydami knygą. Dažniausiai valgoma net ne prie stalo – vairuojant automobilį ar žingsniuojant gatve. Greitojo maisto užkandinės tik ir vilioja privažiuoti prie langelio ir pasiimti lauknešėlį pakeliui į namus ar darbą. Įsukate į kiemą, o vakarienė jau pilve, pamanykit, kaip patogu ir greita! Laikas sutaupytas, bet dėja valgymo džiaugsmas prarastas, kolrijų kiekis viršytas.

 

Regis skubėdami iš tiesų paskubame. Kornelio universiteto psichologo ir dietologo Briano Wansinko teigimu, daugelis žmonių nebemoka mėgautis maistu ir kontroliuoti jo kiekio, nes dėmėsį kreipia ne į patiekalo skonį ir sotumo jausmą, o į aplinką ar pašalines veiklas (veikiausiai savo pyragą “praradau” būtent dėl šios priežasties). Nenuostabu, kad po skubių “autopilotu” prarytų pietų maistas atrodo beskonis, skrandis plyšta, o sąžinės balsas nenutyla ir svaido priekaištus tarsi strėles dėl per didelio kalorijų kiekio. Kodėl tai, kas turėtų teikti malonumą, dažnai kelia kaltę ir graužatį? Atsakymo reikėtų ieškoti ne produktų etiketėse (kuris ‘’E’’ atsakingas?), bet savo santykyje su maistu: jis turėtų būti ne paviršutiniškas (kaip ir visi kiti mums svarbūs santykiai), o intymus ir pagarbus. Juk maistas – gyvybės šaltinis: nereikėtų žiūrėti į jį atsainiai ar jo sąskaita mėginti sutaupyti laiko.

Atminkite: Maistas – gyvybės šaltinis: nereikėtų žiūrėti į jį atsainiai ar  jo sąskaita mėginti sutaupyti laiko.

 

Dvi lėkštės – du skirtingi potyriai.

Atlikite nedidelį ekspermentą. Padalykite mėgstamo patiekalo porciją į dvi lėkštes. Vieną jo dalį suvalgykite įprastai – taip, kad darytumėte grįžę po darbo. Kai lėkštė bus tuščia, pasiimkite antrąją. Ją pasidėkite šalia savęs ir atidžiai panagrinėkite. Neužsiimkite jokia pašaline veikla – išjunkite televizorių, numeskite į šalį laikraštį, neklausykite muzikos ir nešnekėkite su draugais. Turite likti tik jūs ir jūsų lėkštė. Atkreipkite dėmesį į patiekalo spalvą, formą, įkvėpkite aromato, stebėkite garų šokį. Pajuskite maisto skonį. Kokia jo tekstūra? Kokia temperatūra? Ar jaučiate skirtingų prieskonių puokštę? Salotų traškumą? Neskubėkite valgyti ir kramtykite ilgiau nei įprastai. Atkreipkite dėmesį, kaip skirtingi skoniai susilieja į visumą ir švelniai suvilgo jums gomurį… O dabar įvertinkite ir vieną ir kitą savo patyrimą. Kuriuo maistu mėgavotės labiau? Atsakymą, tikiu, naujaučiate net ir neįsidėję kąsnio į burną J

 

Sveiko gyvenimo klubas

Buvimas “čia ir dabar” prie pietų stalo vadinamas sąmoningu valgymu. Jį pirmieji praktikuoti pradėjo budistai. Tiesa, jų ritualas trunka šiek tiek ilgiau: prieš paragaudami maisto budistai bent 20 minučių jį stebi ir analizuoja kiekvieną detalę, vėliau – atsiskleidžiančius skonius. Tai tarsi dar viena meditacijos forma, skatinanti atkreipti dėmesį į valgant kylančius pojūčius.

 

Panašiai jaučiamės, kai niekur neskubame, esame atsipalaidavę ir smalsiai degustuojame patiekalo skonių paletę. Tikriausiai esate patyrę panašių gurmaniškų “pasimatymų” su maistu – pavyzdžiui, kai sėdėjote pajūrio restorane, klausėtės bangų mūšos ir apžiūrinėjote ką tik atneštas rausvas, dideles krevetes. Jūs mėgavotės kiekvienu kąsniu ir negalėjote atsistebėti skirtingų produktų deriniais. Valgant patiekalą, pamažu jūsų kūną užliejo lengvas sotumo jausmas ir pajutote energijos antplūdį. Ar nenorėtumėte taip jaustis kasdien? Žavėtis skaniu maistu ir nepriekaištauti sau dėl kalorijų kiekio?

 

Sąmoningai valgydami ne tik juntame didesnį malonumą, bet ir greičiau įsiklausome į savo kūną, kokių medžiagų jam trūksta, kaip jaučiamės suvartoję vienokių ar kitokių produktų, kada laiku sustoti, kaip neprisikimšti per daug.

 

Dietų alternatyva? Sąmoningas valgymas!

Kūkčiojanti, prie šaldytuvo suklupusi gražuolė baigia tuštinti didžiulę pakuotę ledų – tokią sceną galima išvysti kone kas antrame Holivudo filme. Nepasisekė? Griebk šaukštą ir valgyk kiek telpa, kol nerimas ištuštės kartu su maisto indeliu. Ši tragikomiška situacija, dėja, būdinga ne tik išgalvotiem gyvenimams…

 

Pažįstu nemažai žmonių, kurie po įtemptos dienos ieško paguodos šaldytuve. Ir net jei tai padeda jiems šiek tiek užsimiršti, ilgainiui stresas tik didėja – atsiradusi savigrauža, kad nemokame susivaldyti, atima paskutinius pasitikėjimo savimi likučius. Ironiška, tačiau taip elgdamiesi, “suvalgome” patys save. Sąmoningas valgymas padeda įveikti šiuos nevaldomus impulsus ir bėgimo link šaldytuvo maratoną. Atkreipkite dėmesį, kokios situacijos skatina griebtis “paguodos prizo”. Prieš skandindami nerimą dėžutėje ledų, paklauskite savęs ar tikrai tuo metu jaučiate alkį? Galbūt norą sukrimsti sausainį sukelia visai kitos priežastys – stresas, nuobodulys, neviltis, susierzinimas? Pabandykite išsiaiškinti šių nesveikų įpročių prigimtį ir pagalvokite kuo tai pakeisti. Gal vietoj sausainio sugraužkite morką arba pabėgioti po protiškai įtemptos dienos. Kaip teigė žymus psichologas Albertas Elisas, niekas neverčia jūsų pakelti šakutės ir įdėti maistą į burną. Tik jūs priimate sprendimus, susijusius su valgymu. Ar jis bus racionalus ir apgalvotas, ar impuslyvus ir žlugdantis, spręsti jums. Sąmoningas valgymas nėra dieta, tačiau, kad ir kaip pradoksaliai tai skambėtų, jis veiksmingesnis už kalorijų skaičiavimą. Tracy Tilkos tyrimai parodė, kad asmenys, kurie išmoko  įsiklausyti į savo kūną ir maitinosi tik tada, kai tikrai jautė alkį, numetė daugiau svorio negu tiriamieji, kurie tik skaičiavo kalorijas. Be to svoris nebesugrįždavo, priešingai ne dietų vergams. Taip yra, kad dieta orientuota į trumpalaikį poveikį. Pabadavai, tilpai į suknelę ar kostiumą ir vėl gali pasilepinti skanėstu. Sąmoningas valgymas kur kas realesnis metodas, nes nereikia visiškai apriboti savęs, atsisakant skanių patiekalų ar skaičiuojant kalorijas. Juo naudojantis galima aiškiau pamatyti ir suvokti savo santykį su maistu ir, jei reikia, jį koreguoti. Be to taip valgant, įsiklausoma į kūną. Daug rečiau persivalgoma ir pasirenkamas  maistas, kurio reikia organizmui.

 

Linkiu….

….., kad vėl išalkus, šį kartą nulėksite į virtuvę ir, pasidėję maisto lėkštę prieš save, ja pasigrožėsite. Neskubėsite nuryti kąsnių, pabandysite pajusti skirtingų ingridientų skonius. Kiekvienas kąsnis vis kitoks. Įsiklausote į savo kūną. Nors akys vis dar nori valgyti, kūnas jaučia, kad reikia sustoti. Nuo stalo pakylate pailsėję, įgavę naujos energijos, neapsunkę, jeigu taip jaučiatės.. “pasimatymas” su maistu pavyko…

 

Parašykite komentarą