Įveikti stresą – lieknėjimo priešą!

Stresas – tai kūno reakcija į fizinius (nelaimingas atsitikimas, šaltis ar karštis) ar psichinius (gedulas, skyrybos, išgąstis) sukrėtimus. Plačiau nagrinėjant šią sąvoką būtina paminėti ir dažiausiai pasitaikančius stresą sukeliančius veiksnius: kasdieninio gyvenimo nemalonumus, aplinkinių agresyvumą ar kivirčus šeimoje.

Į tas kasdienes smulkias stresines situacijas kai kurie žmonės reaguoja jautriau, jų organizmus atsako sutrikimais, kurie ilgainiui sukelia sunkesnius sutrikimus, šie vadinami psichosomatinės prigimties negalavimais. Tai tikri negalavimai su psichiniais požymiais, negalima tokios situacijos neįvertinti. Skrandžio opos, sutrikęs virškinimas, apetito sumažėjimas arba padidėjimas gali tapti nevalingos reakcijos į konfliktines situacijas, gyvenimo sunkumus, kurie sukelia stresą, ar net depresiją, padarinys. Depresija– vienas dažniausių psichikos sutrikimų, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Jos metu sulėtėja mąstymas, judesiai, sutrinka vidaus organų veikla. Pasak medikų, depresija vis labiau įsitvirtina ir užima pirmas vietas tarp kitų ligų.
Nustatyta, kad valgant įvairų maistą ar laikantis dietos, kurios pagrindą sudaro vaisiai, daržovės ir žuvis, galima sumažinti depresijos pavojų. Teigiama, kad kai kurių maisto produktų vartojimas, kuriuose yra antioksidantų, padeda įveikti slogią nuotaiką ir depresiją.

Kuo žmogus jautresnis, tuo didesnis pavojus susirgti. Dažniausiai stresas sukelia lengvesnius sutrikimus. Pažeidžiami ne organai, bet jų funkcijos. Reikėtų paminėti „pozityvųjį“ stresą, kai „stresinės“ pareigos ar būtinybė priverčia aktyviau dirbti, pralenkti savo paties lūkesčius ir pasiekti pažangos.

 

Stresas stipriai įtakoja mitybą

 

Kai patiriame stresą, elgiamės dvejopai- valgome per daug arba per mažai. Šiandieniame gyvenime streso išvengti tiesiog nebeįmanoma. Miego trūkumas, nuolatinis nuovargis neigiamai veikia mūsų psichiką. Daugelis žmonių patiriantys stresą, supykę ar susinervinę ieško nusiraminimo šaldytuve ir kemša viską, kas papuolaPradėkime nuo persivalgymo. Esant dideliam stresui, dauguma mūsų imame valgyti dideliais kiekiais. Būna akimirkų, kai valgome viską kas papuola po ranka – šokoladukus, bandeles, pyragaičius. Tik tam, kad nusiraminti ir atsipalaiduoti. O tada ir pasideda problemos – netikėtai pradeda augti svoris. Sustambėję jaučiamės sau negražūs, imame dar labiau stresuoti. Tai neigiamai veikia ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Net jeigu susiimame ir imame laikytis dietų, nėra taip paprasta ištirpdyti papildomus kilogramus. Vėl pradedame stresuoti… Susidaro uždaras ratas: valgoma tam, kad nusiraminti, o atsiradus antsvoriui, vėl užpuola stresas… Norint išeiti iš šio įdingo rato, tikslinga susiimti ir pradėti saikingai maitintis. Šiuo atveju padės griežta disciplina, kurios būtina laikytis.

 

„Švelni“ medicinos pagalba

 

Klasikinė medicína kovai su stresu pasitelkia visą arsenalą raminamųjų vaistų ir antidepresantų, kurie efektyviai veikia, tačiau sukelia šalutinį poveikį, o kartais visai rimtus sutrikimus. Taigi pasiektas nusiraminimas nėra visavertis. Tokiais atvejais daug veiksmingiau gali padėti „švelniąja“ vadinama medicinos pagalba.

Streso sukeltus sutrikimus efektyviai gydo akupunktura, aromaterapija purvo arba druskų vonios (tiek gydyklose tiek namuose), kojų masažas (kai masažuojami taškai kojose), nugaros masažas (kai atpalaiduojami raumenys), homeopatija (gydimas natūraliais preparatais). Pirmiausia rekomenduoju streso gydymą natūraliais, augaliniais produktais (fitoterapija), mikroelementais, vitaminais ir mineralinėmis druskomis. Tokio gydymo rezultatas efektyviausias ir ilgalaikis.

 

Maistas kovai su stresu

 

Žuvis – tai vienas iš maisto produktų, kuris suteikia energijos ir pozityvių emocijų. Žuvis turi sveikųjų Omega-3 riebalų, kurie padeda kovoti prieš depresiją. Žuvį reikėtų valgyti mažiausiai du kartus per savaitę. Mokslininkų teigimu, naudinga vartoti ir žuvų taukus, kaip maisto papildus, kurie padeda sumažinti stresą, įveikti liūdesį, nemigą.
Kruopos. Juodieji ar natūralūs ryžiai, grikiai, avižų kruopos ya puikus vaistas prieš blogą nuotaiką. Kruopose gausu vitaminų ir mikroelementų, naudingųjų angliavandenių, kurie teigiamai veikia organizmą ir savijautą. Renkantis duoną ar bandeles, patariama rinktis tik pilno grūdo, neskaldytų grūdų kepinius. Per pusryčius suvalgyta porcija košės, suteiks energijos visai dienai ir užtikrins gerą nuotaiką.
Kiaušiniai yra prisotinti vitamino B12, baltymų, geležies, cinko ir seleno. Patiekalai iš kiaušinių padeda žmogui jaustis energingesniam, sumažina riziką susirgti depresija.
Bananai. Bananuose esantis triptofanas skatina „laimės hormonų“ išsiskyrimą, padeda išsaugoti gerą nuotaiką, atsikratyti depresijos.
Kopūstai –  yra tikras depresijos priešas, kadangi jame gausu vitamino C. Kopūstai taip pat reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.
Moliūgai yra tikrai galingi depresijos priešai. Juose gausu vitamino B6 ir geležies, kurie padeda cukrų kraujyje paversti gliukoze, o gliukozė yra geros nuotaikos variklis.
Kalakutiena turi nemažai amino rūgšties, vadinamojo triptofano, kuris padeda gaminti laimės hormoną – serotoniną.
Uogos. Mokslininkai nustatė, jog uogos, o ypač vyšnios, yra puikus maistas, padedantis kovoti su bloga nuotaika.
Neteisingai galvojama, jog blogą nuotaiką gali pagerinti saldumynai. Pastarieji, kaip ir keptas maistas bei riebūs pieno produktai net iki 60 procentų gali padidinti tikimybę, jog galite susirgti depresija.
Atminkite, kad dvasinę savijautą gerina sveikas, natūralus maistas, kuriame neturi stigti polisacharidų, kurie didina laimės hormono serotonino sekreciją, tai: daržovės, vaisiai, žuvis, grūdinės kultūros produktai, jūros gėrybės, riešutai, tamsus šokoladas ir kiti.

Maistą gardinkite nuotaiką gerinančiais prieskoniais: bazilikais, rozmarinais, šalavijais, cinamonu, muskatu, gvazdikėliais, krapais, čiobreliais, vanile, aitriąja paprika, imbieru. Nepamirškite per dieną išgerti ne mažiau kaip 1,5 litro tyro vandens. Vanduo teikia energijos, slopina streso simptomus.

 

Vaistažolės nuo streso

 

Seniausias būdas, padedantis valdyti stresą yra atpalaiduojančiomis savybėmis pasižyminčių vaistažolių vartojimas.

Melisa. Melisos arbata garsėja kaip raminanti nervus bei atpalaiduojanti po sunkios dienos. Ji puikiai padeda užmigti, ramina centrinę nervų sistemą, ypač esant nemigai, susijaudinus, sergant migrena, skausmingomis mėnesinėmis, slopina širdies ploto skausmą, gerina širdies darbą, mažina kraujospūdį.

Mėta. Mėtų arbata visų mėgstama, stiprina skrandį, žadina apetitą, reguliuoja virškinimą, ramina nervus, numalšina net smarkų galvos skausmą, (jį sumažinti galima ir uždėjus lapus ant kaktos).
Pipirmėtė. Pipirmėtės arbata geriama nuo padidėjusio jautrumo, nemigos, jie stimuliuoja širdies darbą, malšina galvos skausmus.

Vaistinė ramunė. Liaudies medicinoje ramunėlių arbata vartojama kaip raminamoji priemonė.

Paprastasis raudonėlis. Paprastojo raudonėlio arbatos poveikis yra ir raminamasis, ir antispazminis. Vartojama nuo nemigos, galvos skausmo, esant padidėjusiam nerviniam jautrumui.

Paprastoji sukatžolė.  Ji pasižymi raminamuoju poveikiu, ramina nervus, padeda nuo migrenos, mažina kraujospūdį, reguliuoja širdies veiklą.

 
Atsiminkime seną teisingą posakį: ką valgome – taip ir jaučiamės!

Parašykite komentarą