Ką valgote – taip ir jaučiatės

Daržovės ir vaisiai.

Imunitetą pirmiausią stiprina švieži vaisiai ir daržovės. Juose daug antioksidantų, neutralizuojančių kenksmingus laisvuosius radikalus, centrinė nervų sistemą svarbu imunitetas vaisiai mitybateigiamai veikiančio vitamino B, atsparumądidinančio vitamino C, kitų vitaminų. Taigi, kirskite kopūstus, obuolius, apelsinus, citrinas ir būsite atsparesni. Morkose dar gausu ir beto karoteno, kuris irgi reikalingas imunitetui palaikyti. Beje, prie Lietuvos regiono vaisių, daržovių ir uogų mūsų organizmas seniai prisitaikęs, taigi nebūtina pirkti brangių vaisių ar daržovių iš svetimų kraštų. Naudinga kasdien suvalgyti ir po skiltelę česnako ar svogūno.

 

Grūdinės kultūros.

Mums jos būtinos, pageidautina kuo natūralesnės ir kuo mažiau apdorotos. Ryžiai, grikiai, avižos – ir maistas, ir vaistas, nes juose gausu vitaminų, naudingų angliavandenių ir mikroelementų. Tyrimai su gyvūnais rodo, kad trūkstant mikroelementų imuninė sistema ne itin veiksminga.

 

Kur yra cinko?

Ypač dažnai pabrėžiama mikroelemento cinko svarba, nes jo yra daugelyje fermentų, dalyvaujančių imuninių ląstelių susidarymo procese. Cinko yra mėsoje, kepenyse, kalakutienoje, kruopose, pupose,  riešutuose, arbatoje. Neblogas produktas kiaušiniai, tik nepatartina jų vartoti žalių, nes per didelė rizika užsikrėsti salmonelėmis. Be to, kiaušiniuose gausu vitamino B12, baltymų, geležies ir seleno – dar vieno puikaus antioksidanto.

Cinko daug kviečių daiguose, avižiniuose dribsniuose, voveraitėse ir kazlėkuose, jūrų gėrybėse. Pastarosiose nemažai ir vitamino B12.

Dumbliai naudingi ir dėl jodo. Kai trūksta šio elemento, išsibalansuoja nervų sistema, kankina nemiga, irzlumas, depresija, blogėja atmintis. Jodas – labai nepatvarus, iš produktų greitai išgaruoja ir net druskoje išsilaiko maždaug tris mėnesius.

antsvoris grudai neapdoroti vezys cinkas diabetas

Cinkas sudaro tvirtus kompleksus su kitomis maisto medžiagomis ir konkuruoja su jomis vykstant rezorbcijai, todėl organizmas jį pasisavina ne visą. Pavyzdžiui, iš augalų paimama tik 10 procentų cinko kiekio, iš gyvulinių produktų – 20-40 procentų. Šiam mikroelementui rezorbuotis trukdo kava, pienas, juoda duona, sūris, jo pasisavinti neleidžia kalcis ir geležis. Svarbu žinoti, kad jį pasisavinti trugdo augaliniuose produktuose esantis fitinas. Todėl cinko gali pritrūkti maitinantis vien augaliniu maistu. Jo pasisavinimą gerina baltymų gausus maistas ir raudonas vynas. Lietuvoje rekomenduojama cinko paros norma yra 10-15 mg. Daugiau cinko reikia besilaukiančioms moterims, kai kuriomis ligomis sergantiems vyrams.

 

Cinko kiekis maiste (miligramais 100g produkto): galvijų kepenys – 6,4, juoda duona – 3,3, lęšiai – 3,3, pupelės – 2,8, duona „Rugelis“ – 2,4, jautiena – 2,3, kalakutiena – 2, kiauliena – 1,6-2,4, ryžiai – 1,6, kiaušiniai – 1,4, karpiai – 1,4, krevetės – 1,3, lydekos – 1, varškė – 0,9, petražolės – 0,9, vištiena – 0,8, lašišos – 0,8, burokėliai – 0,8, pienas – 0,4, svogūnai – 0,4, razinos – 0,3, bulvės – 0,3, spanguolės – 0,3, juodieji serbentai – 0,23, grietinė – 0,23, vynuogės – 0,18, braškės – 0,17, obuoliai – 0,14, baravykai – 0,1.

varske cesnakai bulves pupos pupeles

 

Kiti mikroelementai.

selenosImunitetui svarbus ir selenas. Jis saugo organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, yra būtinas normaliam imuninės sistemos funkcionavimui ir skydliaukės veiklai. Selenas mažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, lėtina senėjimo procesus. Šis mikroelementas veikia prieš uždegimus gydant artritą ir kitas autoimunines ligas. Priešuždegiminis jo poveikis stiprėja kartu vartojant vitaminą E. Pagrindiniai seleno šaltiniai yra mėsa ir visadaliai grūdai, alaus mielės, kviečių gemalai, česnakai, žuvys, raudona mėsa, kiaušiniai, kepenys. Jo daug riešutuose. Įrodyta, kad jie padeda ir tuomet, kai saujelė suvalgoma bent kartą per savaitę.

Seleno kiekį maiste sunku nurodyti: tai priklauso nuo dirvožemio, kuriame daržovės augo, o mėsoje nuo to, kuo šerti gyvuliai. Taigi seleno kiekis tuose pačiuose produktuose skiriasi arba jo gali net visai nebūti.

Rekomenduojama seleno paros norma: 55-70mg suaugusiesiems ir 10-30mg vaikams.

Iš daugybės mikroelementų, turinčių įtakos imunitetui, dar galima išskirti geležį, kalcį ir magnį. Geležies daugiausia yra sojose, svogūnuose, kukurūzuose, špinatuose, žirniuose, cukinijose ir smidruose. Ji perneša deguonį iš plaučių į kitus audinius. Kalcio gausu špinatuose, pupelėse, žirniuose, ridikėliuose. Šis mikroelementas užtikrina augimą, kaulų tvirtumą. Magnio yra kukurūzuose, svogūnuose, špinatuose, lęšiuose. Jis naudingas nervų ląstelėms ir raumenims, gerina miegą.

kukuruzai zirniai

Druska organizmui būtina.

Mūsų organizmas druskos nei kaupia, nei gamina, todėl jos turime gauti iš maisto. Organizme trūkstant druskos neretai žūva ląstelės, dėl to galimi, nerviniai sutrikimai, raumenų silpnėjimas, mieguistumas, silpnumas. Druska ne tik gerina nuotaiką, bet netgi rekomenduojama kaip vaistas sutrikus medžiagų apykaitai, kai atsiranda inkstų, šlapimo pūslės problemų. Daugiau druskos reikia vartoti ir smarkiai sportuojant, dirbant sunkų fizinį darbą, gausiai prakaituojant, nes tada ji savaime natūraliai pasišalina. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja neviršyti 5-6g (nubrauktas arbatinis šaukštelis) druskos per dieną, taigi nepersistenkite. PSO druską net įvardija kaip priklausomybę sukeliant natūralų antidepresantą.

Dar vienas svarbus dalykas – valgis turi būti skanus! Negardus maistas ilgainiui sukelia emocinį nepasitenkinimą, apatiją, lėtinį nuovargį ir mažina gyvenimo džiaugsmą. Dietologai visada įspėja, kad griežta dieta, ypač valgomas neskanus maistas, gali išprovokuoti nervinį išsekimą ir net depresiją. Ypač tai svarbu tiems, kurių nuotaika labai dažnai keičiasi. Psichiatrai vis dažniau kalba apie dietinę depresiją. Dėl dietų pradeda trūkti mikroelementų ir vitaminų.

Parašykite komentarą