Ryžiai – nevalyti, rudieji, raudonieji, tik ne baltieji!

Kuo naudingi nevalyti ryžiai?

Nevalytų ryžių skonis ne toks švelnus, jie gerokai kietesni nei rafinuoti jų „anūkai“, tačiau turi ir kur kas daugiau maistingųjų medžiagų. Maždaug 80 procentų vitaminų ir mikroelementų sukaupta būtent ryžio apvalkale, o ne branduolyje – pastarasis tėra angliavandenių šaltinis. O, kaip žinome, įtraukus į valgiaraštį per daug paprastųjų angliavandenių (baltos duonos, makaronų, baltųjų ryžių), organizme ima didėti riebalinis audinys.

Tiesa, angliavandeniai taip pat nėra tik problemų šaltinis. Sudėtiniai angliavandeniai, kurių galima gauti valgant nevalytus ryžius, aprūpina organizmą energija, būtina aktyviam visaverčiam gyvenimui. Sudėtiniai angliavandeniai pasotina ir slopina norą užvalgyti riebaus ar saldaus maisto, padidina energijos potencialą. Nevalytuose ryžiuose nėra gliuteno, kurio kai kurių žmonių organizmas paprasčiausiai netoleruoja.

Ryžiuose apstu B grupės vitaminų, daugiausia – tiamino (B1), riboflavino (B2), taip pat niacino (B3 arba PP) ir piridoksino (B6). Tiaminas dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, gerina kraujo cirkuliaciją. Kai trūksta riboflavino, pablogėja regėjimas. Niacino deficitas neretai tampa alkoholizmo priežastimi, gali paskatinti pelagros išsivystymą. Piridoksinas padeda organizmui įsisavinti naudingąsias riebalų rūgštis.

Dar viena unikali ryžių savybė – tai, kad patekę į žmogaus organizmą jie prisijungia kenksmingas medžiagas, į kūną patenkančias su maistu, ir padeda greitai ir efektyviai jas pašalinti. Dėl tokių absorbuojamųjų savybių ryžiai laikomi vienu pagrindinių organizmo valymui naudojamų maisto produktų.

Ryžiai puikiai atkuria apetitą po ilgo badavimo, padeda greičiau atsigauti po patirtų ligų, normalizuoja miegą, skatina laktaciją krūtimi maitinančioms mamos, šalina blogą burnos kvapą. Pačiuose ryžiuose visiškai nėra druskos, bet tai – dar ne viskas: ryžiai padeda šalinti iš organizmo druskų sankaupas, todėl ypač rekomenduojami žmonėms, sergantiems širdies, kraujagyslių ir inkstų ligomis. Ryžius taip pat naudinga valgyti apsinuodijus maistu, karščiuojant.

Nevalyti ryžiai – naudingas produktas dar ir todėl, kad juose esama seleno, kalio, baltymų, vertingųjų aminorūgščių.

 

Rudieji ryžiai. Tai iš dalies išvalyti ryžiai. Juos apdorojant pašalinamas tik viršutinis apvalkalas, vadinamoji luobelė. Tačiau tai – menkas nuostolis, nes, šiaip ar taip, ši luobelė – nevalgoma. Ant grūdo esančios sėlenos išlieka sveikos. Tiesa, kaip tik dėl sėlenų ryžių neįmanoma termiškai apdoroti, taigi net ilgiau nei baltieji ryžiai virti rudieji beveik nesuminkštėja. Juos ruošiant prieš verdant būtina pamirkyti šaltame vandenyje. Tada nupilti vandenį, į puodą pripilti šviežio šalto vandens, suberti ten ryžius ir tik tada užvirti. Po 10 minučių vanduo nupilamas, ryžiai vėl sudedami į šaltą vandenį, dar kartą užvirinami ir paverdami apie 15 minučių. Tada puodas nuimamas nuo ugnies, apsukamas šiltu rankšluosčiu ir taip ryžiai palaikomi keletą valandų. Sakysite, daug vargo? Užtai viskas – tik į sveikatą. Ne veltui organizmo valymui naudojami būtent rudieji ryžiai!

 

Juodieji ryžiai. Nuo seno kinų gydytojai rekomendavo juoduosius ryžius žmonėms, kurie kentė skrandžio skausmus. Vėliau įrodyta, kad juodieji ryžiai dar padeda normalizuoti antinksčių veiklą, gerina regėjimą. Dažniau valgyti juoduosius ryžius patariama ir vyrams, nes tai teigiamai veikia jų lytines funkcijas.

 

Raudonieji ryžiai. Rausvo atspalvio ryžiai labiausiai paplitę Tailande. Pavadinimą jie gavo dėl specifinės rausvos sėlenų spalvos. Termiškai apdorojus ryžius jų spalva tampa dar intensyvesnė. Raudoniesiems ryžiams priskiriama savybė normalizuoti organizme cholesterolio kiekį, jie teigiamai veikia kepenis. Tai puikus dietinis produktas, kur kas efektyviau nei baltieji ryžiai padedantis išlaikyti nepriekaištingas kūno linijas. Tiesa, mūsų krašte šie ryžiai gana reti, be to, brangūs.

 

Ryžių nauda

Kaip ir kitos kruopos, ryžiai – nuostabus B grupės vitaminų, būtinų gražiems plaukams, stipriems nagams ir nervams, bei vitamino E, pripažinto kovotojo su raukšlėmis, šaltinis. Be to, ryžių grūduose daug cinko, kuris padeda išvengti problemų dėl kraujagyslių, be to, neleidžia atsirasti spuogams bei odos uždegimams. Japonų mokslininkai būdą, kaip su genetiškai modifikuotais ryžiais palengvinti žmonių, kenčiančių nuo sezoninių alergijų dėl augalų žiedadulkių, gyvenimą. Jie įdiegė į paprastų ryžių genomą tam tikras japoniško kedro DNR dalis. Būtent šis kedras daugeliui šios šalies žmonių sukelia alergiją. Todėl naujoji ryžių rūšis veikia kaip tam tikra „vakcina“ – po truputį pratina organizmą prie alergeno.

 

Kaip pasirinkti?

Visos ilgagrūdžių ryžių rūšys idealiai tinka gaminti plovus ir įvairiausias salotas, nes virimo metu praktiškai nesulimpa, be to, ryžiai būna lengvi ir birūs. Tačiau geriausi iš ilgagrūdžių ryžių rūšių yra Basmati. Verdant jų grūdeliai plečiasi ne į storį, o į ilgį, be to, Basmati ryžiai yra labai aromatingi, jiems būdingas lengvas riešutų skonis.

Apvaliųjų ryžių grūdeliai vandens sugeria penkis kartus daugiau, nei patys sveria. Iš jų dažnai gamina saldžius pudingus, kremines sriubas, rizotą. O štai biraus plovo iš apvalių ryžių nepavyks pagaminti, kad ir kiek juos beplautumėte.

Rytų virtuvės mėgėjams turbūt pažįstami ir juodieji ryžiai, kurių grūdeliai po virimo tampa tamsiai violetiniai. Dėl stipraus riešutų prieskonio juodieji ryžiai yra idealus komponentas saldiesiems patiekalams ir neįprastiems garnyrams. Juodieji ryžiai išverda gana greitai – juos galima valgyti jau po 25 minučių. Dar viena ganėtinai egzotiška ryžių rūšis – raudonieji ryžiai. Kadaise jie buvo laikomi piktžole, o dabar iš jų ruošia įvairiausias salotas.

Kaip gaminti. Jei norite, kad verdami ryžiai nesuliptų, 15-20 minučių pamirkykite juos vandenyje. Po šios procedūros grūdeliai nebejaus traukos vienas kitam. Virkite pagal nurodymus ant pakuotės, kiek vienos rūšies ryžiai skirtingai verdami.

Parašykite komentarą