Salieras

Ar dažnai pagalvojate kiek turtų auga mūsų daržuose? Salieras – tai  viena pačių naudingiausių prieskoninių daržovių, tinkančių daugybei patiekalų ir stiprinančių mūsų sveikatą. Pasistenkite, kad salierai būtų kuo dažnesnis svečias jūsų lėkštėje.

 

Salierai – dvimečiai augalai. Pirmaisiais metais jie išaugina lapų skrotelę ar sultingus lapkočius (lapkotiniai), o šakniavaisiniai – dar ir nemažą mėsingą šakniavaisį. Antraisiais auginimo metais išauga beveik 1 m aukščio žiedynstiebis, ant kurio skėtiniame žiedyne pražysta smulkūs žalsvai balsvi žiedeliai.

Lietuviai labiausiai vertina šakniavaisinius salierus, Vakarų Europoje labiausiai paplitę lapiniai, o amerikiečiai pirmenybę teikia lapkotiniams salierams. Vertingos visos šio augalo dalys.
Šakniavaisiuose susikaupia apie 1,3 proc. baltymų ir 6,7 proc. angliavandenių. Ypač gausu vitamino C ir B grupės vitaminų, yra vitamino PP ir karoteno. Gumbuose taip pat nemažai įvairių mineralinių medžiagų: kalio, magnio, fosforo, kalcio ir kt.

Salierų lapuose naudingųjų medžiagų dar daugiau. Mineralinių medžiagų kiekiu lapai lenkia šakniavaisius 1,5 karto, vitamino C – 15 kartų, o karoteno – net 80 kartų! Salieruose susikaupia apie 9 proc. eterinių aliejų, suteikiančių jiems puikų aromatą ir specifinį skonį. Būtent dėl šių eterinių aliejų gausos salierai yra ne tik paprasta maistinė daržovė, bet ir puikus prieskonis įvairiems patiekalams.

Be to, eteriniai aliejai žadina apetitą, skatina virškinimą ir turi tonizuojamųjų ypatybių. Lapuose eterinių aliejų kaupiasi gerokai daugiau nei šakniavaisiuose, todėl gaminant prieskonius dažniausiai naudojami salierų lapai.

 

Virtuvės pažiba

Iš salierų galima pagaminti labai vertingų ir skanių patiekalų pvz. Valdorfo salotos (salierai, graikiniai riešutai, obuoliai), ar kaip užkandį – salierų šiaudelius valgant su užtepais… Jie valgomi žali, virti, kepti, troškinti. Salierai labai tinka padažams, sriuboms, mėsos ir žuvų patiekalams. Gaminant šiuos patiekalus gali būti naudojami ir salierų gumbai, ir lapkočiai, ir lapai. Įvairioms konservuotoms mišrainėms, įdarams, sūdytiems produktams, žinoma, labiau tiks gumbai, o štai sriuboms labai tinka lapiniai salierai, nes jie suteikia daug stipresnį aromatą.

Salierai puikiai tinka su obuoliais, morkomis, pomidorais, riešutais, džiovintomis slyvomis. Dera ir su savo giminaitėmis petražolėmis, nesipyksta ir su krapais. Tad patiekalams galima drąsiai naudoti šiuos prieskonius. Prie salierų tinka grietinė, majonezas, grietinėlė.

Kaip prieskoninės daržovės, salierai naudojami ir žali, ir džiovinti įvairiems žuvų bei mėsos patiekalams paskaninti. Salierų lapus galima sūdyti – sūdyti salierai puikiai dera su morkomis, porais, krapais, petražolėmis. Žiemą tai puikus sriubų ir salotų pagardas.

Ruošiant salierų šakniavaisius maistui, juos reikia labai gerai nuplauti. Virti salierus reikia neluptus šiek tiek pasūdytame ir parūgštintame vandenyje – taip prarandama mažiau aromato ir vertingųjų medžiagų. Jei šakniavaisiai bus vartojami žali, juos nulupus ir susmulkinus reikia tuoj pat apšlakstyti citrinų sultimis, mat salierai linkę labai greitai patamsėti.

 

 

Sveikatą grąžinantis augalas

Valgydami salierus paprastai negalvojame, kad tai vaistai. Tačiau ne veltui graikų gydytojai siūlydavo salierus kaip paskutinę dar galinčią padėti beviltiškam ligoniui priemonę. Iš tikrųjų salierai turi nemažai gydomųjų ypatybių. Jie stiprina organizmo atsparumą ligoms, gydo žaizdas ir nudegimus.

Nuolat jų valgant gerėja nervų sistemos ir inkstų veikla, medžiagų apykaita. Jie padeda sergant širdies kraujagyslių ligomis, reumatu. Naudingosios salierų medžiagos teigiamai veikia sergančiuosius podagra, alergine dilgėline, dermatitais, akmenlige.

Nuo senų laikų salierų šaknys ir sėklos buvo vartojamos kaip šlapimo išsiskyrimą skatinantis vaistas. Ypač gerai veikia šviežios sultys. Be to, cheminiai salierų komponentai gali sumažinti kraujospūdį, padeda nuo radikulito skausmų. Liaudies medicina salierus siūlo kaip priemonę, gelbstinčią nuo druskų. Kadangi salierai reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą, sukelia sotumo pojūtį ir yra visiškai nekaloringi, jie puikiai tinka besilaikantiesiems dietos.

Naudojamos dalys: Sėklos, stiebai, eterinis aliejus.

Pagrindinės sudedamosios dalys: Eteriniai aliejai (limonenas, apiolis, selinenas ir ftalidai), kumarinai, furanokumarinai, flavanoidai, mineralai (geležis, fosforas ir kalis)

Poveikis: Priešreumatinis, sedatyvinis, priešspazminis, priešgrybelinis, hipotezinis, šlapimo takų antiseptikas, mažina vidūrių pūtimą, skatina šlapimo, šlapimo rūgšties skyrimąsi.

Kaip gydytis:

Nuoviras: Į 600 ml vandens įberkite 15 g sėklų, pavirkite 10 min. ir gerkite po 0,5 – 1 puodelį 3 kartus per dieną reumatinėms ligoms, podagrai, reumatoidiniam ir šlapimo takų uždegimui gydyti.

Masažinis aliejus: Sumaišykite 20 lašų aliejaus su 60 ml migdolų aliejaus ir įtrinkite į pilvą virškinimui pagerinti, vidurių pūtimui ir kraujo priplūdimui į kepenis sumažinti. Naudokite nuo sėdmens nervo skausmo, reumato artrito.

Kojų vonelė: Supilkite 20 lašų aliejaus į dubenį šilto vandens ir mirkykite jame pėdas ar kojų pirštus varginant podagrai.

Sultys: Išsauskite sultis iš stiebų bei lapų ir gerite šių sulčių po vyno taurę, jei jaučiate silpnumą ir nervinį išsekimą.

 

Įspėjimas: Sėklų nepatariama vartoti nėščiosioms. Nesigydikite kultūrinių veislių salierų sėklomis, nes jos dažnai apdorotos fungicidais. Nevartokite eterinio aliejaus kaip vidinių vaistų nepasitarus su gydytoju.

Parašykite komentarą